Daugiau nei 90 km per val. viršijęs greitį Usėnų kaimo gyventojas N.A. suniokojo greičio matuoklį manydamas, jog duomenys yra saugomi įrenginyje. Dabar Šilutės rajono apylinkės teisme bus nagrinėjama byla, pagal kurią jam gresia ne tik bauda už greičio viršijimą, nuostolių už sugadintą įrangą atlyginimas, bet ir laisvės atėmimas iki 2 metų.
Šių metų sausio 10 dieną Viešosios policijos apsaugos tarnybą pasiekė perspėjimo aliarmas iš greičio matuoklio, esančio kelyje Šilalė - Šilutė. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad greičio matuoklis nuverstas ir sugadintas, sulaužyta greičio matuoklio dėžė. Iš apgadinimų buvo akivaizdu, jog įrenginį bandyta atidaryti. Šalia įvykio vietos gulėjo trosas.
Ištyrę stebėjimo centro gautus duomenis policijos pareigūnai nustatė, jog prieš matuoklio suniokojimą paskutinis jo užfiksuotas vairuotojas buvo jaunuolis, leistiną greitį viršijęs net 90 km per valandą: gyvenvietėje, kur leistinas greitis yra 50 km per val., jis lėkė 140 km per valandą greičiu.
Apklaustas 22 m. įtariamasis N.A. prisipažino padaręs nusikaltimą. Pagalvojęs, kad duomenys yra saugomi matuoklyje, prietaisą jis bandė nutempti trosu prikabinęs prie automobilio. Pasak pareigūnų, jaunuolis iki šiol buvo ne kartą baustas už greičio viršijimą, šiuo metu yra bedarbis.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už greičio matuoklio suniokojimą vaikinui gresia nelaisvė iki 2 metų bei nuostolių atlyginimas – virš 24 tūkstančių litų). Neišsisuks jis ir nuo baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šiuo metu už greičio viršijimą 50 km/val. ir daugiau taikoma bauda nuo 1000 iki 1500 Lt bei 1-3 mėn. teisių atėmimas arba 7 paros arešto ir 6 mėn. teisių atėmimas.
150 greičio matuoklių visoje Lietuvoje įrengusios ir prižiūrinčios bendrovės „Fima“ atstovo teigimu tokių matuoklių niokotojų pasitaiko. Tačiau, užuot išsisukdami nuo baudos, jie tik dar labiau sau pakenkia.
„Greičio matuoklių užfiksuoti duomenys yra automatiškai išsiunčiami policijos pareigūnams į stebėjimo centrą – jokie duomenys pačioje dėžėje nesaugomi. Be to, įrenginyje yra sumontuota elektroninė apsaugos sistema, kuri reaguoja į bet kokius bandymus niokoti įrangą ar nesankcionuotai ją atidaryti“,- teigia „Fimos“ Sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys.
Fima
Skalūnų dujų revoliuciją Europoje stabdo aplinkosaugos kortą naudojantys aktyvistai, o hidraulinio skaldymo neva keliama žala jau sustabdė tyrinėjimus Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Ar iš tikro baubas toks baisus, kaip piešiama?
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
PlačiauNaujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauPaskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
Plačiau