Nusikaltimai

Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad plaukęs su Lietuvos vėliava "Saturnas" užpultas rugpjūčio 3 dieną Escravos uosto reide.

Turimomis žiniomis, užpuolimo metu įgulos nariai nenukentėjo. Laivui su likusiais devyniais įgulos nariais žala nepadaryta.

Laivas iš žvejybos rajonų į Nigeriją gabeno šaldytą žuvį.

Artimieji informuoti

„Limarko laivininkystės kompanija“ ir URM įvairiais kanalais aiškinasi įvykio aplinkybes ir pagrobtų Lietuvos piliečių buvimo vietą.

URM tvirtina, kad dėl situacijos jautrumo laivo savininkai ir diplomatai turi susilaikyti nuo detalesnių komentarų.

Laivo savininkai įgulos narių artimuosius apie įvykį informavo.

Kaip teigė "AB Limarko laivininkystės kompanija" generalinis direktorius Vytautas Lydnugaris, šaldytas žuvis gabenęs laivas buvo užpultas naktį iš pirmadienio į antradienį.

"Laivas stovėjo inkaravietėje ir laukė iškrovos ryte. Automatiniais ginklais ginkluoti žmonės priplaukė valtimi. Jie nesikėsino į jokį turtą laive, pagrobė penkis žmones, kurie tuo metu budėjo, ir išplaukė", - sakė V. Lydnugaris.

Pasak bendrovės direktoriaus, įgula nuo užpuolikų gali gintis nebent paleisdami stiprią vandens srovę, kad nuplautų užpuolikus nuo denio arba bandydami numesti jų kopėčias. "Bet kai užpuolikų yra daugiau, tai tokios priemonės, žinote..", - nutęsė V. Lydnugaris.

Generalinis direktorius teigė, kad jo vadovaujamos bendrovės istorijoje tai yra pirmasis susidūrimas su piratais. "Po pusvalandžio pas mane ofise bus užsienio reikalų ministras, p. Ušackas, mes toliau derinsime veiksmus", - antradienį apie vidurdienį sakė V. Lydnugaris.

Ministras reikalauja konfidencialumo

Pasak Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus Rolando Kačinsko, užsienio reikalų ministras, sužinojęs apie įvykį, nutraukė savo atostogas ir šiuo metu vyksta susitikti su AB "Limarko laivininkystės kompanija" vadovu.

Pasak URM atstovo, po susitikimo Lietuvos diplomatijos vadovas Klaipėdoje susirinkusiems žurnalistams pranešė, kad šiai situacijai spręsti yra įkurta krizės valdymo grupė, užmegzti kontaktai su partneriais, dėl tolimesnių veiksmų tariamasi su laivininkystės kompanija.

Ministras prašo supratimo, jog ši situacija reikalauja konfidencialumo, kad nepakenktų į nelaisvę pakliuvusiems tautiečiams.

"Principinė pozicija, kurios laikomasi, yra nepakenkti Lietuvos piliečiams ir laivo savininkams", - ministrą citavo R. Kačinskas.

Piratai nežino Lietuvos situacijos?

Ar už pagrobtus lietuvius prašoma išpirkos, neatskleidžiama.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos katedros vedėjas prof. dr. Saulius Katuoka teigia, kad kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti ir piratų reikalaujama išpirkos suma. Tiesa, kas ją turėtų mokėti, priklausys nuo laivo savininkų ir valstybės susitarimo.

"Čia turi tartis ir valstybė, ir privati bendrovė. Sumos dažniausiai priklauso nuo krovinio vertės. Be abejonės, piratai galbūt atsižvelgs, kad krizė, kad Lietuva mažytė, o gal ir neatsižvelgs. Nežinau, ar Nigerijos piratai įsivaizduoja, kas tai yra Lietuva - turtinga šalis, neturtinga šalis. Piratavimas - organizuotas nusikaltimas. Yra ir vadovai, ir vykdytojai, yra pagalvota, kaip elgtis ir kokios sumos reikalauti. Greitai sužinosime, kokios sumos jie reikalauja", - kalbėjo S. Katuoka.

Pasak S. Katuokos, piratavimo tikslai įvairūs. Dažniausiai piratai siekia užgrobti krovinį ir pasipelnyti. Šiuo atveju plėšikai, pamatę, kad krovinys, šaldyta žuvis, nevertingas, nusprendė įkaitais paimti penkis įgulos narius.

"Veiksmų turi imtis URM - kaip pagrindinė institucija - ir iniciatyvą turi rodyti ta kompanija, kuriai priklauso laivas. Man atrodo, dėl jų veiksmų turi atsirasti tam tikras rezultatas", - sakė MRU profesorius.

Informuota ir prezidentė

Atostogaujantį Premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė apie Lietuvos laivo užpuolimą prie Nigerijos krantų ir penkių įgulos narių, Lietuvos piliečių, paėmimą įkaitais, telefonu informavo prezidentę Dalią Grybauskaitę. Valstybės vadovė supažindinta su atsakingų Lietuvos institucijų, tiriančių įvykį, veiksmais.

1982 metais Japonijoje pastatytas „Saturnas" yra laivas-šaldytuvas, jis plaukioja su Lietuvos vėliava.

Privataus kapitalo Klaipėdos bendrovei „Limarko" priklauso kontrolinis 91,56 proc. „Limarko" laivininkystės kompanijos akcijų paketas.

Tai pirmas atvejis, kai Lietuvai tenka savarankiškai gelbėti į piratų nelaisvę patekusius savo piliečius, bet šie pagrobtieji nėra pirmieji lietuviai, pakliuvę į jų nelaisvę.

Vienas lietuvis jau buvo pagrobtas

Šiemet į Somalio piratų nelaisvę buvo patekęs klaipėdietis Pavelas Galijevskis. Jis plaukė Norvegijos kompanijos "Salhus Shippuing AS" tanklaiviu "Bow Asir". "Ši istorija baigėsi laimingai. Žmogus išlaisvintas", - sakė R. Kačinskas.

Jūrų saugumo komiteto duomenimis, šiuolaikiniai piratai dažniausiai siaučia trečiojo pasaulio valstybių vandenyse. Nesaugiausiomis laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei vakarinės Pietų Amerikos pakrantės.

Pastaruoju metu ypač pavojingos tapo Afrikos pakrantės.

Į pavojingiausių regionų dešimtuką, kuriam tenka daugiau kaip du trečdaliai užpuolimų, patenka Nigerija, Vietnamas, Gajana, Ekvadoras ir Adeno įlankos bei Raudonosios jūros regionas.